LT EN DE PL 
į pirmą puslapį

Dienos skaitiniai

 

 

 




XVIII amžius

Piešinys 1701 m. įsteigta Verkių parapija, pavesta populiaraus dominikonų šventojo šv. Hiacinto (Jackaus) globai. XVII–XVIII amžių sandūroje iškilo dar vienas sakralinių statinių ansamblis, vadinamas Trinapoliu, – trinitorių vienuolynas su Švč. Trejybės bažnyčia, veikusiai kaip Verkių dominikonų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios filija. Nors trinitorių vienuolynas neįeina į Kalvarijų stočių programą, jų įkurdinimas šioje vietoje, matyt, nebuvo atsitiktinis – ši vienuolija išpirkinėjo iš musulmonų krikščionių belaisvius ir buvo artimai susijusi su žemiškąja Jeruzale, šios vienuolijos tikėjimo praktikoje itin daug dėmesio skirta Kristaus kančios apmąstymui. 1720 m. Vilniuje pašventinta kryžių nešančio Kristaus skulptūra, 1710 m. siautusio maro metu pastatyta koplytėlėje Šnipiškėse – toje vietoje, kur prieš bendrą kelionę į Jeruzalę rinkdavosi piligrimai. Piligrimų kelią į Kalvarijas žymėjusi Jėzaus skulptūra netrukus imta laikyti turinčia stebuklingų galių, todėl buvo itin pamėgta maldininkų.

Vilniečiai dominikonai nesiliovė protestavę dėl išvarymo iš Kalvarijų, todėl 1755 m. vasarą Kalvarijos buvo grąžintos ankstesniems šeimininkams. Ansamblį atgavę Vilniaus dominikonai ėmėsi statyti naują puošnią šventovę, vienuolyną ir 20 naujų mūrinių koplyčių. Pagrindiniai darbų rėmėjai buvo mažai žinomi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai, atstatymą taip pat rėmė Vilniaus vyskupas ir kiti žymūs dvasininkai. Šventovės vidus buvo ištapytas freskomis, vaizduojančiomis legendinę Šv. Kryžiaus atradimo ir išaukštinimo istoriją, epizodus iš Naujojo Testamento, taip pat simbolines scenas, atspindinčias pamaldumą Švč. Jėzaus Širdžiai.

1772 m. Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir 20 koplyčių buvo pašventintos, nors ansamblio statybos darbai tęsti ir toliau. 1793 m. prie bažnyčios buvo pristatyta puošni, stiuko lipdyba gausiai dekoruota zakristija, o prie vienuolyno – erdvus refektorius.

aukštyn