į pirmą puslapį

Dienos skaitiniai

 

 

 




Įvykių archyvas atgal

Prisiminimai apie parapijos vasaros stovyklą
Paskelbta: 2016-08-30 13:54:31

Štai ir prabėgo taip ilgai laukta savaitė šeimų stovykloje. Viskas praėjo neįtikėtinai greit. Net nepastebėjau kaip pralėkė tos keturios stovyklos dienos. O gi viskas prasidėjo įpusėjus trečiadieniui.

Štai atvykstu į stovyklavietę. Šilti ir draugiški pasisveikinimai. Su kiekviena minute aikštelę papildo naujos mašinos. Visi draugiškai sutinka tiek naujus žmones, tiek senai pažįstamus. Galiausiai, kai visi susirenka, trečiadienis pasibaigia jaukia ir skania vakariene.

Ketvirtadienį suaugusieji klausėsi paskaitų, o jaunesnė auditorija turėjo daug laisvo laiko. Vėliau mūsų laukė talentų vakaras. Visos šeimos įdomiai ir juokingai pademonstravo savo sugebėjimus. Ko tik nebuvo: raiškusis skaitymas, vaidinimas, šokiai, dainos ir įdomus mago pasirodymas.

Po įvairių pasirodymų talentų vakarą su trenksmu užbaigė bendros dainos ir šokiai.  Išėjimas iš salės buvo liūdna akimirka. Norėjosi, kad tai niekada nesibaigtų.

Penktadienį po pietų šeimos susirinko į sporto šventę.  Dalyvavo mišrios tėvų ir vaikų komandos. Linksmos estafetės apjungė visus. Buvo daug linksmų akimirkų ir bendro komandinio darbo. Vakare per vakarienę sužinojome rezultatus.  Vienos komandos džiaugėsi daugiau, kitos mažiau. Tačiau kad ir kokią vietą užėmė komandos, visi buvo laimingi ir džiaugėsi, kad smagiai praleido dieną.

Pagaliau išaušo ilgai lauktas šeštadienis. Po pusryčių stovykloje svečiavosi žmonės iš „Opus Dei“. Buvo be galo smalsu sužinoti kokie gi užsiėmimai bus. Vėliau supratau, kad tai bus žaidimas miške. Iš pradžių mus paskirstė į dvi komandas ir išėjome miškan. Kiekvienas dalyvis gavo po kortelę, kurioje parašyta koks superherojus jis yra ir ką gali įveikti. Pirmam palietus priešininką, tenka „kautis“. Iš pradžių mūsų komanda žaidė šiek tiek neorganizuotai. Visa komanda kažkur lakstė, o priešininkai tuo tarpu vogė bokštelius iš mūsų bazės. Pernešusi juos visus ar bent daugumą komanda laimi. Iš viso žaidėme du kartus. Laikas prabėgo taip greitai, kad net nepastebėjau kaip pasibaigė tie du žaidimai.

Atėjus vakarui prasidėjo taip ilgai laukta vakaronė. Turėjo atvažiuoti parapijos kunigai, tačiau jie buvo užimti. Pirmą kartą šioje stovykloje vakaronė buvo ne tokia kaip pernai ar užpernai. Mat be kunigų nepajutau tos smagios atmosferos, kuribuvo praėjusius du metus stovykloje:kunigų bendravimas su parapijiečiais, bendri žaidimai ir t.t. Be viso šito jausmas buvo keistas. Tačiau nepaisant visko, vakaronė vis tiek buvo be galo smagi. Šokom ir dainavom kartu su muzikantu ir bendravome su žmonėmis, kurie atvažiavo tiktai pabūti vakaronėje. Ir tas vakaras pasidarė kažkuo išskirtinai stebuklingas.

Sėdžiu aš ant suolo ir matau, kad renkasi žmonės, kurių stovykloj aš nemačiau per pastarąsias dienas. Nors tie žmonės pabuvojo tik vieną vakarą, to visiškai užteko pajusti, jog ši vakaronė ypatinga. Nors ramybės laikas buvo numatytas dvidešimt trečią valandą visi šoko ir dainavo iki pirmos.

Išaušo sekmadienio rytas. Nuotaika buvo niūri, nes žinojau, kad ši diena – paskutinė. Stovyklos aptarime vis galvojau: „kaip dar toli iki kitos vasaros.“ Išvažiuoti buvo labai liūdna. Visai norėjosi pabūti dar kelias dienas.

Vasaros stovyklos dalyvis
Lukas Mackevičius

Pilną stovyklos nuotraukų galeriją galite peržiūrėti pagal šią nuorodą

aukštyn