į pirmą puslapį

Dienos skaitiniai

 

 

 




Įvykių archyvas atgal

Po Kryžiumi parpuolusio Kristaus statula sugrįžo į Kalvarijas
Paskelbta: 2010-09-17 15:33:45

2009 metų pavasarį, Vilniaus Universiteto viename iš sandėliukų, po laiptine netikėtai surasta Kristaus skulptūra. Tai XVIII a. meno kūrinys. Remiantis istorikų ir restauratorių tyrimais, buvo nustatyta, kad ši skulptūra priklauso garsiam baroko epochos paminklui – Vilniaus Kalvarijų ansambliui. Skulptūra puošė XXVII Kryžiaus Kelio stotį „Jėzus antrą kartą parpuola po kryžiumi”. Restauruojant skulptūrą, daugiau nei po metų, atsirado stebuklingai trūkstama ranka.

2010 metų rugsėjo 10 dienos rytą prie XXVII Vilniaus Kalvarijų koplyčios rinkosi žmonės ir su maldomis laukė statulos.

Netrukus pasirodė autobusiukas kuriuo ir atgabenta Prano Gudyno kultūros vertybių restauravimo centre atnaujinta Kristaus skulptūra.

Pagalbininkų nešama ir maldomis lydima statula pagaliau sugrįžo į jai skirtą vietą.

Rugsėjo 14 diena yra Šv. Kryžiaus atradimo diena, todėl tą dieną tradiciškai Vilniaus Šv. Kryžiaus parapijoje užbaigiami atlaidai ir apvaikštomas Kristaus kančios kelias. Šiais metais jis buvo kiek kitoks – kartu su mumis ėjo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas emeritas Juozas Tunaitis. Skyrėsi ir tuo, kad mąstymus prie stočių parengė skirtingose veiklose ir maldos grupėse dalyvaujantys parapijiečiai – jaunimas, patarnautojai, Caritas ir maldos grupelių nariai. Toks dalyvavimas dar aktualiau įtraukia visus į gilų Jėzaus kančios apmąstymą.

Tačiau išskirtiniausias šių metų Atlaidų užbaigimo bruožas – sugražintos Kristaus statulos pašventinimas. Atėję prie XXVII stoties – „Kristus parpuola po kryžiumi antrą kartą“, maldininkai stabtelėjo kiek ilgiau.

Pasidžiaugti statulos sugrąžinimu atėjo ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto vadovai - dekanas profesorius Zenonas Butkus ir docentas daktaras Sigitas Jegelevičius. Trumpose kalbose jie pasidalijo skulptūros atradimo aplinkybėmis.

Kalbėdamas Zenonas Butkus apžvelgė ir Vilniaus Kalvarijų atsiradimo priežastis – tuo metu nedaugelis galėdavo patekti į nuolat užkariaujamą ir išlaisvinamą Jeruzalę, todėl tai vienur tai kitur Lietuvoje ir Europoje ėmė rastis nuotolius ir dalinai reljefą atitinkantys Kryžiaus kelio atkartojimai.

Profesorius paminėjo, kad po to, kai sovietmečiu buvo susprogdintos Kalvarijų koplyčios dabar jau nežinomi, bet narsūs žmonės sugebėjo išgabenti Kristaus skulptūrą ir paslėpti ją po Vilniaus universiteto rūsio laiptais. Tai išties buvo pavojinga, kadangi ją reikėjo atgabenti ir įnešti, o visai šalia buvo Sovietų armijos karininkų namai. Visgi skulptūra buvo saugiai paslėpta ir taip užmaskuota, kad ilgus metus net nebuvo įtariama, kad po laiptais kažkas esama.  

Pagaliau 2009 metų pavasarį nuspręsta kapitaliai suremontuoti rūsį. Taip balandžio rūsyje buvo surasta medinė Kristaus skulptūra. Baigdamas profesorius pajuokavo kad dėl blogo istorikų darbo taip ir nežinome, kas yra šios skulptūros autorius.

Po to kalbėjo docentas daktaras Sigitas Jegelevičius. Jis papasakojo nuodugniau, kaip buvo atrasta Kristaus statula. Bevalant drėgną rūsį darbininkai aptiko sutrūnijusiomis lentomis užkaltą ertmę. Atplėšę jas su siaubu iššoko viršun, manydami, kad tai mumifikuoti žmogaus palaikai.

Tik iškviesti istorikai suprato, kad po laiptais paslėpta vertinga statula. Nors viskas aplinkui buvo sutrūniję nuo drėgmės, pati skultūra išliko stebėtinai sveika. Docentas pastebėjo, kad čia esama stebuklo. Kurį laiką buvo ieškoma statulos savininkų, tuo tikslu paskelbta apie jos atradimą.

Atsiliepė ir mūsų parapijos žmonės, kurie dar pamena ją buvus XXVII stotyje. Po to ji buvo reatauruota ir grąžinta į Ruseckų funduotą Kryžiaus kelio stotį.  

Vyskupas-emeritas Juozas Tunaitis šventina Kristaus statulą. Valdo Kuopūsto nuotrauka; www.fotovaldo.lt

Pasibaigus pasidalijimams klebonas Virginijus Česnulevičius paprašė vyskupą – emeritą Juozą Tunaitį pašventinti statulą. Vyskupas įžengė vidun ir mums visiems džiūgaujant pašventino į savo vietą sugrįžusį po Kryžiumi parpuolusio Kristaus atvaizdą.

Dar anksčiau pasirūpinta, kad stotyje būtų sausa – tuo tikslu joje įstatytos stiklinės durys ir langelis.  

Džiugu, kad žmonės po vieną ir bendruomenėmis puoselėja šią išties sakralią Vilniaus vietą.

Parengė Arnoldas Stasiulis

Noutraukos - Virginijus Česnulevičius, Arnoldas Stasiulis ir Valdas Kopūstas (www.fotovaldo.lt)

aukštyn