į pirmą puslapį

Dienos skaitiniai

 

 

 




Įvykių archyvas atgal

Kaip būti geresniais tėvais
Paskelbta: 2014-04-11 20:59:31

Gaivią saulėtą balandžio 5 dienos popietę į švento Kryžiaus Atradimo parapijos namus rinkosi susidomėję tėvai. Parapijos šeimų grupė „Gyvybės duona“ juos pakvietė pakalbėti apie tėvų ir vaikų santykius, apie tai, kas yra ypatingai svarbu norint išlaikyti tinkamus santykius šeimoje.

Dalyvius į susitikimą ragino atvykti pranešimas parapijos tinklapyje www.vilniauskalvarijos.lt  bei svetainėje www.bernardinai.lt , skelbimas parapijos skelbimų lentoje, kunigai šventų mišių metu.

Į paskaitą susirinko 20 dalyvių.

Susitikimą 16 valandą pradėjo Arnoldas Stasiulis savo paruošta paskaita. "Visi tėvai trokšta, kad jų vaikams gyvenime puikiai sektųsi. Tačiau vaikai - mūsų veidrodžiai. Jie atspindi ne mūsų norus, o mus pačius - kaip mes elgiamės, ką mes kalbame, kokiomis vertybėmis remiamės. Kas gi man trukdo būti tokiu žmogumi, kokiu svajoju matyti savo vaiką?“

Nuoširdžiame pranešime Arnoldas ne tik liudijo apie tėvų elgsenos svarbą vaikų auklėjimui, bet ir nurodė esminius  principus ir tikslus, kurie būtini krikščioniškam auklėjimui. Auklėjimas turi būti pozityvus, prasidedantis nuo pozityvių, aiškiai apibrėžtų užduočių. Pozityviai auklėti įmanoma tik tada, kai savo žodžius patvirtini darbais. Vaikų auklėjimas turi turėti aiškų tikslą – kad jis taptų panašiu į Kristų. Tik tada jis taps laimingu. O tėvai patys privalo turi būti tokie, kokius nori matyti savo vaikus.

Toks požiūris reikalauja didelio asmeninių pokyčių. Antroje susitikimo dalyje pakvietė dalyvius pasiskirstyti į grupes ir padiskutuoti apie tai, kas trukdo būti tokiu žmogumi, kokiu norime matyti savo vaikus, ką kiekvienas turėtų pakeisti savo gyvenime vaikų naudai.

Klausimai nelengvi ir labai asmeniški. Kiekvienoje diskusijų grupelėje buvusios „Gyvybės duonos“ šeimos įtraukė į pasidalinimą kitus susitikimo dalyvius. Štai keletas nuoširdžių diskusijų metu išsakytų minčių:

Ką iš to, ką turiu, nenorėčiau matyti savo sūnaus ar dukros charakteryje: įniršio, keiksmažodžių, neveiklumo, uždarumo, agresijos, veidmainiavimo,  tradicinio-formalaus tikėjimo, neatsiprašymo, pašiepimo.“

 Ką turėčiau pakeisti savyje vaikų naudai: nugalėti savo baimę, kontroliavimą, daugiau laiko skirti vaikams, matyti daugiau gėrio, išklausyti, turėti daugiau kantrybės, būti atviresniu net ir sudėtingoje situacijoje, daugiau duoti nei gauti, neauklėti baimėje, pasitikėti vaikais, įvardinti jausmus, labiau gerbti vaiką, jo nuomonę.“

Arnoldas apibendrino atskirų diskusinių grupių mintis, pagrindinė diskusijų išvada: būtina daugiau kalbėti ir atidžiai klausyti vieniems kitų, gerbti vienas kitą ir daugiau pasitikėti Dievu.

Susitikimo dalyviai palankiai įvertino paskaitoje ir vėlesnėse diskusijose įgytas žinias ir išgirstas mintis. Jos privertė naujai pažvelgti į save, į tai, koks yra svarbus asmeninis tėvų pavyzdys šeimoje, koks vaikų ugdyme yra svarbus asmeninis tobulėjimas ir keitimasis.  Susitikimo dalyviai išreiškė pageidavimą ateityje rengti daugiau tokių paskaitų, kurios galėtų būti tęstinės, leidžiančias nagrinėtis ir dalintis mintimis apie tėvų ir vaikų santykius ir šeimos stiprinimą.

Pasibaigus dviejų valandų susitikimui pokalbius pratęsėme prie arbatos ir kavos.

Susitikimą užbaigėme vakaro šv. Mišiomis 19 val.

Šeimų grupė "Gyvybės duona"

 

aukštyn