Architektūra

Ant aukštos kalvos stovinti barokinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra kompozicinis ir idėjinis Kalvarijų ansamblio centras. Ji artimai susijusi su Kryžiaus kelio stotimis ir yra neatskiriama jų dalis. Kalva, ant kurios pastatyta šventovė, Kalvarijų topografijoje atitinka Golgotos kalną, o trys Kryžiaus kelio stotys (31–33), skirtos paminėti Jėzaus nukryžiavimą, mirtį ir nuėmimą nuo kryžiaus, įkomponuotos tiesiog pačioje bažnyčioje. 31 ir 33 stotis yra įrengtos prie išorinių transepto sienų, o 32-ji – šventovės viduje, ji sutampa su Didžiuoju altoriumi.

Bažnyčia yra lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, perdengta skliautais. Jos fasadą puošia du aukšti 37,5 m į viršų siaurėjantys bokštai, užbaigti plastiškų formų šalmais. Architektūrines statinio formas išryškina polichromija. Pagrindinis bažnyčios fasadas itin puošnus, išilgintų formų, langai, nišos, sienas skaidantys piliastrai kuria vertikalų ritmą, pabrėžia formų kilimą į viršų. Šis fasadas atgręžtas į Kryžiaus kelią, į kurį kalvos šlaitu veda statūs, aukšti laiptai. Žvelgiant nuo laiptų apačios, bažnyčios architektūra atrodo ypač iškilminga, išryškėja jos formų vertikalumas. Kalvarijų bažnyčia – vertingas Vilniaus vėlyvojo baroko mokyklos paminklas.