Interjeras

Bažnyčios interjeras irgi išsaugojo autentiškas vėlyvojo baroko formas. Bažnyčios viduje aukščiu ir pločiu išsiskiria centrinė nava, pereinanti į tokio pat aukščio presbiteriją, užbaigtą pusapskrite apside. Viena pora arkomis sujungtų piliorių nuo centrinės erdvės atskiria žymiai siauresnes ir žemesnes šonines navas. Transepto galus sudaro prie šoninių navų pristatytos nedidelės koplyčios. Šeši barokiniai įvairiaspalvio dirbtinio marmuro altoriai, sakykla, krikštykla ir vargonai sudaro vieningą interjero įrangos ansamblį. Altorių architektūrinės formos plastiškos, juos puošia stiuko skulptūros, dekoratyviniai lipdiniai. Ypač originaliai sukomponuotos sakykla ir krikštykla, sudarančios vientisą, susipinančių įmantrių rokokinių formų įrenginį.

Nuo pat pradžių prie bažnyčios veikė dominikonų globojama Šv. Rožinio brolija, globojusi vieną šoninį altorių (bažnyčioje yra išlikęs XVII a. sukurtas Rožinio Švč. Mergelės Marijos paveikslas). Kiti altoriai buvo skirti didžių dominikonų šventųjų – šv. Dominyko, šv. Hiacinto (Jaceko), šv. Vincento Ferero garbei, taip pat garsiausiam pranciškonų pamokslininkui – šv. Antanui Paduviečiui. Kristaus kančios temai, be Didžiojo altoriaus, buvo skirtas ir Susimąsčiusiojo Jėzaus altorius. Ilgainiui altorių titulai šiek tiek keitėsi, tačiau jų architektūrinė struktūra išliko.

Tarp kitų vertingų meno ir istorijos paminklų verta paminėti vargonų tribūnoje kabančius įdomius XVIII a. bažnyčios atstatymo fundatorių Petrauskų portretus.