SEKMINĖS

2026 m. didžiausios Sekminės Lietuvoje - Vilniaus Kalvarijose

2026 metais Didžiausias Lietuvoje Sekminės švenčiamos gegužės 24 d.
Vilniaus Kalvarijų parapija ir Verkių krašto bendruomenė paruošė išskirtinę programą, skirtą tiek šeimoms, tiek pavieniams piligrimams.

Kviečiame visus į šią dvasinę (džiaugsmo) šventę.

SEKMINIŲ PROGRAMA

Gegužės 21 d. Ketvirtadienis. Adoracijos diena.

8-18 val. Švč. Sakramento adoracija bažnyčioje.
19 val. Šv. Mišios bažnyčioje.

Gegužės 22 d., Penktadienis. Kunigų ir vienuolių diena.

10 val. Kryžiaus kelias nuo Marijos Sopulingosios koplyčios.
14 val. Šv. Mišios bažnyčioje.
19 val. Šv. Mišios bažnyčioje.
20 val. TAIZE maldos vakaras bažnyčioje (LT-PL).

Gegužės 23 d., Šeštadienis. Šeimų ir jaunimo diena.

9 val. Šv. Mišios bažnyčioje.
Programa vaikams ir tėvams
10 val. Šv. Mišios prie Marijos Sopulingosios koplyčios.
11-14 val. Šeimų Kryžiaus kelias.
16 val. parodos apie Baltupius atidarymas: „Baltupiai – nuo Cedrono iki betono.“
19.30 val. Sekminių vigilija – maldos vakaras bažnyčioje.

Gegužės 24 d., Sekmadienis. SEKMINĖS

9 val. Iškilmingas Kryžiaus kelias nuo Marijos Sopulingosios koplyčios.
13 val. Iškilmingos Šv. Mišios pievoje šalia bažnyčios. Po jų – Agapė ir bendrystė pievoje.

Kodėl Sekminių tradicija tokia gyva ir svarbi?

Dar iki didžiųjų Velykų įvykių Jėzus duoda pažadą savo mokiniams: bus atsiųsta Šventoji Dvasia. Ji yra Ramintoja ir Gaivintoja. Ji ta, kuri visko išmokys ir viską primins. Dievas išpildo šį pažadą – septintą savaitę po prisikėlimo, Jėzui įžengus į Dangų, pakilus stipriam vėjui, Šventoji Dvasia nužengia ant mokinių ir taip gimsta Bažnyčia. Tikime, kad Šventoji Dvasia ir šiandien veikia Bažnyčioje ir kiekviename tikinčiajame, todėl iki šiol džiaugsmingai švenčiame šią dieną – nes Dievas yra gyvas ir Jis yra mumyse.

„Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.“ (Apd 2,1–4)

Sekminių atmintinė 2026-iesiems: norite pajusti tikrąją šios šventės dvasią?

Ateikite tokie, kokie esate: su savo skauduliais, sužeidimais, liūdesiu ar džiaugsmu. Atsineškite tai, kas jus slegia, bet kartu su visa tuo ir atvirą širdį – Sekminės yra diena, kai Šventoji Dvasia gydo, laisvina ir moko.
Kartu tai yra Bažnyčios gimtadienis – didelio džiaugsmo diena, todėl būkite nusiteikę vaišėms ir bendrystės laikui. Juk Bažnyčia, pirmiausia, yra bendruomenė: mes visi, tu ir aš, kurie kartu susitinkame švęsti.

Apie Sekminių atlaidus Vilniaus Kalvarijose ir jų istorinę svarbą

Vilniaus Kalvarijos – tai ne tik architektūrinis ansamblis ar vaizdingas Verkių regioninio parko kraštovaizdis. Tai gyva, daug negandų tvėrusi piligrimystės širdis, kurioje jau daugiau nei 350 metų susitinka istorija, gyvas žmonių tikėjimas ir gamtos ramybė. Kiekvienais metais, o ypač per Sekmines, ši vieta tampa dvasiniu traukos centru tūkstančiams žmonių ne tik iš Lietuvos.

Istorinė kilmė: Padėka už laisvę

Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelias buvo įkurtas XVII a. (1662–1669 m.) kaip padėka Dievui už išvadavimą iš maskvėnų okupacijos. Šio ansamblio esmė unikali – visas kalvotas Verkių kraštovaizdis buvo pasirinktas dėl savo topografinių atitikmenų Šventajai Žemei. Atstumai tarp stočių, kalvos ir slėniai buvo suplanuoti taip, kad tiksliai atkartotų Jeruzalės topografiją ir dvasinę atmosferą. Tai buvo lyg nuoroda, kad pats Viešpats kuria Šventosios Žemės analogijas ir leidžia jas čia atpažinti.

Vilniaus Kalvarijos buvo iškilmingai pašventintos 1669 m. birželio 9 d., būtent švenčiant Sekmines. Visoms bažnyčioms skambinant varpais, dvasininkų lydimas Vilniaus vyskupas Aleksandras Sapiega pats vedė maldininkus Kryžiaus keliu, barstydamas iš Jeruzalės atvežtą žemę, sustiprinančią simbolinį ryšį su Šventąja Žeme. Tai vienas didžiausių ir vertingiausių Kryžiaus kelio ansamblių visoje Europoje.

Kuo Vilniaus Kalvarijos ypatingos tikintiesiems?

Tai 7 km dvasinė kelionė, apimanti 35 stotis (koplyčias, tiltus, vartus), leidžiančias fiziškai ir dvasiškai išgyventi Kristaus kančią bei prisikėlimą. Atstumai tarp koplytėlių žingsniais atitinka tuos, kuriuos Kristus nuėjo savo kančios kelyje, todėl tikintieji gali „atlikti kelionę į Šventąją Žemę“ neišvykdami iš Vilniaus.

Simbolika čia persmelkia visą gamtą:

Cedrono upelis (Lietuvio arba Baltupio upelio pavadinimas) simboliškai atkartoja Jeruzalės Cedroną. Tai vienas mistiškiausių Vilniaus vandens telkinių, turintis milžinišką istorinę reikšmę miesto kultūrai.
Kalvų pavadinimai primena biblines vietas: Alyvų kalną, Golgotą, Sioną.

Architektūrinis paveldas: Barokinės koplyčios šiandien vėl spindi savo didybe, simbolizuodamos tautos gyvybingumą.

Išbandymų laikotarpis: Tikėjimas be koplyčių

Vilniaus Kalvarijų tradicija nenutrūko net ištikus didžiausioms negandoms. Kančios kelio ansamblis išliko mažai pakitęs iki 1962 m., kai sovietų valdžios nurodymu per vieną naktį koplyčios buvo išsprogdintos, o vėliau – visiškai nugriautos.

Nors fizinių stočių neliko, sunaikinimo logika piligrimams neturėjo galios. Visą okupacijos laikotarpį žmonės slapčiomis maldingai ėjo Kryžiaus kelią, žymėdami buvusių koplyčių vietas gėlėmis bei akmenimis ir nuolat pramindami takus. Jų ištikimybė leido išsaugoti tradiciją iki pat Nepriklausomybės atgavimo.

Atgimimas ir Sekminių tradicija

1990 m. koplyčios pradėtos atstatyti pagal originalius brėžinius. Kunigų ir geradarių pastangomis jos buvo visiškai atkurtos ir 2002 m. per Sekmines vėl iškilmingai pašventintos.

Sekminės išlieka centrine Vilniaus Kalvarijų švente. Dar XIX a. viduryje Adomas Honoris Kirkoras aprašė, kaip per Sekmines visą kelią nuo Žaliojo tilto gaubdavo dulkių debesys nuo pėsčiųjų ir ekipažų gausos. Tuomet po pamaldų Kalvarijų miškeliai tapdavo prašmatniu parku, o vyskupas teikdavo Sutvirtinimo sakramentą tikintiesiems iš tolimiausių apylinkių.

Šiandien ši tradicija gyva: kasmet Sekminių dieną Kalvarijų pieva tampa džiaugsmingo susitikimo vieta, kurioje susirenka visi – ieškantys dvasinių dovanų, piligrimai ir praeiviai, suvienyti bendrystės dvasios.

Praktinė informacija piligrimams

Jei planuojate dalyvauti 2026 m. Sekminių iškilmėse, štai keletas patarimų:
Apranga: kelias driekiasi miško takais ir kalvomis, todėl pasirūpinkite patogia avalyne ir nuo saulės saugančia galvos danga.
Vanduo: einant visą 7 km maršrutą, būtina turėti vandens. Pakeliui veiks specialūs vandens dalinimo punktai.
Transportas: Sekminių sekmadienį ekomenduojame naudotis viešuoju transportu iki stotelės „Baltupiai“ (Kryžiaus keliui eiti) arba „Kalvarijos“ (į Sekminių pievą).

„Eiti Kalvarijas – tai nėra nei sportas, nei turizmas. Tai galimybė sutikti Dievą.
Vilniaus Kalvarijos 2026 m. laukia kiekvieno – ieškančio ramybės, trokštančio maldos ar tiesiog norinčio pajusti šimtmečius puoselėjamą Lietuvos kultūros ir tikėjimo tradiciją.