Marijos takeliai
Nors Pirmoji kančios kelio stotis yra Paskutinės vakarienės kambarys, Kalvarijas apvaikščioti paprastai pradedama nuo įžanginės Sopulingosios Švč. Mergelės Marijos koplyčios. Pamaldumas Dievo Motinai daugelyje XVII a. Kalvarijų yra svarbus, nes, remiantis apokrifine tradicija, Dievo Motina pirmoji apvaikščiojusi Kristaus kančios kelią. Neretai Kalvarijose būdavo įrengiamos Sopulingosios Dievo Motinos stotys, paprastai apvaikščiojamos atvirkštine nei pagrindinis kelias tvarka.
Vilniaus Kalvarijose ši tradicija irgi perimta: Marijos takelius sudaro 12 stočių, kurios prasideda prie Viešpaties kapo ir eina priešinga Kančios keliui kryptimi iki Paskutinės vakarienės kambario. 1826 m. išleistame Vadove minimas ir keturių stočių Švč. Mergelės Marijos laidotuvių kelias, prasidėdavęs Švč. Mergelės Marijos mirties namelyje, dabar veikiausiai vadinamame Sopulingosios Dievo Motinos koplyčia, ir vesdavęs pro Vandens vartus bei tiltą iki jos palaidojimo koplyčios. Šie keliai būdavo apvaikščiojami prašant laimingos mirties ir sielų išvadavimo iš skaistyklos.
Tačiau Vilniaus Kalvarijose Sopulingosios Dievo Motinos kultas neįgavo tokio plataus masto kaip, pavyzdžiui, Žemaičių Kalvarijoje ar daugelyje Lenkijos Kalvarijų. Visas dėmesys čia nukreiptas į Nukryžiuotąjį ir į Šv. Kryžių. Toks prasminis kryptingumas, išreikštas puikiai apgalvotais visų statinių tarpusavio santykiais ir meistriškai išnaudotomis kraštovaizdžio ypatybėmis, – išskirtinis šių Kalvarijų bruožas.